Rūkymo žala sveikatai

Nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta 3.5 milijono žmonių, o kiekvieną dieną – apie 10 000. Besivystančiose šalyse nuo rūkymo sukeltų ligų kasmet miršta apie vienas milijonas. Rūkymas sąlygoja apie 20 procentų bendro Lietuvos mirtingumo, tai yra apytiksliai 7000 Lietuvos gyventojų miršta prieš laiką nuo rūkymo sukeltų ligų.

Tyrimais įrodyta, jog rūkymo metimas žymiai sumažina riziką susirgti rūkymo sukeltomis ligomis, tai reiškia, kad milijonų mirčių būtų galima išvengti dėka intensyvių rūkymo nutraukimo intervencijų (programų). Prognozuojama, kad 2020 metais tabakas bus pagrindinė ligų ir mirčių priežastis, kiekvienais metais mirs 10 milijonų žmonių, o tai daug daugiau nei mirštama nuo ŽIV, tuberkuliozės, gimdymo komplikacijų (motinų mirtingumas), savižudybių ar žmogžudysčių, žūstančių autoavarijose.

Rūkymo žala sveikatai

Vienas iš dviejų rūkančiųjų, kurie pradeda rūkyti jauni ir nepertraukiamai pastoviai rūko visą gyvenimą tikrai mirs nuo rūkymo sukeltos ligos. Vidutiniškai apie 50 proc. tikimybė mirti nuo rūkymo sukeltų ligų, kai rūkyti pradedama paauglystėje ir rūkoma pastoviai. Nuolat rūkančiųjų mirtingumas yra apie tris kartus didesnis nei nerūkančių bet kokioje amžiaus grupėje.

PSO tyrimų duomenimis, visame pasaulyje per sekančius du dešimtmečius rūkymo sukeltų mirčių dėl gali patrigubėti. Šiandien yra žinomos daugiau nei dvidešimt penkios rūkymo sukeliamos ligos.

Rūkymas yra įvairių ligų rizikos faktorius, pvz., kvėpavimo nepakankamumo, padidėjusio kraujospūdžio, astmos paūmėjimo, impotencijos, nevaisingumo bei anglies dvideginio koncentracijos kraujyje padidėjimo.

Ilgalaikis rūkymas padidina sergamumą bei mirtingumą nuo įvairių ligų, įskaitant širdies nepakankamumą ir miokardo infarktą, plaučių ir kitus vėžius (gerklų, stemplės, kasos, šlapimo pūslės, gimdos kaklelio, kraujo) bei chronines obstrukcines kvėpavimo ligas (chroniškus bronchitus, emfizemas).

Kenksmingas poveikis sveikatai galimas kvėpuojant tabako dūmais užterštu oru. Yra įrodyta, kad pasyvus rūkymas yra staigios kūdikių mirties, kūdikių ir vaikų kvėpavimo ligų ir viduriniosios ausies uždegimo priežastis, o suaugusiems – plaučių vėžio ir širdies ligų. Dažniausiai nukenčia vaikai, nes tėvai rūkydami sau pakenkia daug mažiau.

Kas gali padėti sėkmingai mesti rūkyti?

Kiekvienam metančiam rūkyti reikalinga individuali strategija, kuri būtų veiksminga. Pagal Kauno medicinos akademijoje atliktus tyrimus 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusių norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio jų sveikatai. (Suaugusių žmonių gyvensenos tyrimas. KMU. 1996). Prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint. Žinoma, kad daugelis bando mesti rūkyti, bet ne visada tai pavyksta, todėl norintys atsikratyti šio žalingo įpročio turi bandyti keletą kartų. Šie žmonės turėtų išbandyti skirtingas intervencijos programas, siekiant parinkti tinkamiausią, kuriai atrasti atliekami trys ar keturi bandymai. Kiekvienam metančiajam rūkyti turi būti aišku, kad netinkamas sprendimas (pasitaikiusi klaida) dar nereiškia, kad programa bloga, nes ir sėkmingoje programoje pasitaiko įvairių kliūčių.

Dažnai rūkymo metimo programos yra brangios ir neprieinamos didžiajai daliai gyventojų. Sveikatos priežiūros paslaugų tiekėjai, šeima, draugai gali paremti, padėti daugumai metančiųjų rūkyti. Bendra programa, kurią sveikatos priežiūros specialistai galėtų rekomenduoti (pasiūlyti) nereikalautų papildomų išlaidų ar priemonių, o tik pačių rūkančiųjų, jų šeimų bei draugų dalyvavimo. Strategija (veiklos planas):

•Nuspręsti ir apibrėžti specifinę motyvaciją ir norą mesti.
•Šnekėti su medikais, diskutuoti apie medicinines priemones ir strategijas, svarstyti jas su norinčiais vėl rūkyti, maksimizuoti (padidinti) sėkmės galimybę.
•Pasirinkti tikslią datą, nuo kurios visiškai atsisakyti rūkymo.
•Nustatytai datai atsikratyti visko, kas susiję su rūkymu, išplauti visus drabužius, išvėdinti patalpas bei išvalyti automobilį (jei rūkote automobilyje); nedelsiant mesti rūkyti ir vengti patalpų, kuriose yra prirūkyta.
•Nereikia nerimauti dėl mitybos, kol visiškai neatsisakėte rūkymo.
•Užsitikrinti bendradarbių, draugų ir šeimos paramą, palaikymą metant rūkyti bei tam, kad išlikti nerūkančiam.
•Tėvai turi suprasti, kaip svarbu kokį pavyzdį jie rodo savo vaikams.
•Vengti arba mokėti išsisukti iš situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti.
Rūkymo metimo būdų derinys gali būti žymiai efektyvesnis. Elgesio terapija nėra vienintelis būdas mesti rūkyti; dažnai nikotino pakaitinė ar benikotininė farmakologinė terapija rūkantiesiems būna daug naudingesnė. Priklausomiems nuo nikotino, šios medžiagos poreikis patenkinamas paskiriant nikotino turinčias tabletes, pleistrus, kramtomąją gumą. Tyrimų duomenimis naudojantys nikotino pakaitinę terapiją dvigubai lengviau meta rūkyti. Daugumai metančiųjų rūkyti nikotino terapija palengvina abstinencijos simptomus bei psichologiškai, kaip ir fiziškai, padeda mesti rūkyti. Benikotininės farmakologinės terapijos, pvz., bupropijono, poveikis kitoks nei nikotino pakaitinės terapijos, tačiau įrodyta, kad ji taip pat dvigubai padidina galimybes mesti rūkyti. Elgesio terapija rūkantiesiems gali padėti įveikti socialinį ir psichologinį poreikį rūkyti.

Ketinantys mesti rūkyti, turėtų žinoti kokie yra abstinencijos sindromo simptomai: dirglumas, nekantrumas, priešiškumas, nerimas, depresija, bloga nuotaika, sunku susikoncentruoti, nemiga, nuovargis, padidėjęs apetitas bei svorio augimas. Dažnai fizinės abstinencijos simptomai pasireiškia kai organizmas staiga nebegauna nikotino. Norint išvengti šių simptomų taikoma pakaitinė nikotino terapija arba kitos medicininės intervencijos. Daugelis, ypač moterys, bijo mesti rūkyti dėl galimo svorio padidėjimo. Rūkantieji turėtų būti įspėti apie galimą svorio padidėjimą, tačiau jiems reikia išaiškinti, jog rūkymo žala sveikatai yra daug didesnė, nei priaugti 2-3 kg svorio. Žmogus neturėtų galvoti apie mitybą bei viršsvorį tol, kol nėra visiškai metęs rūkyti, nes tai gali padidinti riziką vėl pradėti rūkyti.

Rūkantysis, kuris dalyvauja rūkymo metimo programoje, turėtų būti palaikomas šeimos ir visuomenės. Rūkantieji turėtų žinoti, kad nors rūkymo metimas yra sunkus procesas, milijonai rūkančiųjų sėkmingai meta.

Mesti rūkyti – naudinga:

•mažesnė rizika susirgti tabako sukeltomis ligomis;
•sveikesni vaikai;
•ilgesnis gyvenimas;
•sutaupoma pinigų kitoms pramogoms;
•mažesnė gaisrų tikimybė;
•mažiau teršiama aplinka;
•neprikvipę tabako dūmais namai, drabužiai, plaukai, automobilis;
•estetinis pasitenkinimas.

Ar nekyla noras mesti rūkyti?

Atliktų tyrimų duomenimis net 70.6 proc. kasdien rūkančių suaugusiųjų norėtų mesti rūkyti. Dauguma rūkančiųjų (75.4 proc.) buvo susirūpinę dėl rūkymo poveikio sveikatai.

Mesti rūkyti – sunku, tačiau įmanoma

Turbūt daugelis žino, kad prie nikotino labai priprantama, todėl mesti rūkyti nėra lengva, net ir labai norint.

JUMS PATARIAME, KAIP BŪTŲ GALIMA ATSIKRATYTI ŠIO ŽALINGO ĮPROČIO:

•išsiaiškinkite ar tikrai norite mesti rūkyti;
•savo apsisprendimą motyvuokite;
•nustatykite tikslią metimo datą;
•nuspręskite, ar mesite rūkyti palaipsniui, ar mažinsite palaipsniui cigarečių skaičių;
•pasiteiraukite, gal yra pažįstamų, norinčių mesti rūkyti: kuo daugiau – tuo drąsiau;
•atsikratykite visomis cigaretėmis;
•rūkymą pakeiskite kitu užsiėmimu;
•rytais išgerkite stiklinę vandens ar sulčių bei padarykite mankštą;
•esant nerviniam sukrėtimui, pabandykite atsipalaiduoti, o ne griebkitės cigaretės;
•jei sunku vienam atsikratyti šio įpročio, pasikonsultuokite su gydytoju;
•pabandykite nerūkyti ir pabūti kartu su rūkančiais – nemalonų kvapą užuosite;
•užsitikrinkite šeimos, draugų bei bendradarbių paramą;
•venkite situacijų, kuriose norėtųsi rūkyti;
•nikotino poreikį patenkinkite kramtomąja guma, tabletėmis bei pleistrais;
•atminkite, kad Jūs esate pavyzdys vaikams.
Jei Jums nepasisekė mesti rūkyti iš pirmo karto, bandykite tai padaryti antrą, o jei reikia – trečią ir ketvirtą kartą.

LINKIME SĖKMĖS!

Uz straipsni dekojame ligos.lt

Parašykite komentarą