Alkoholio žala

Alkoholis. Jo žala

KAUNO „VERSMĖS“ VID. M – KLOS
12B KLASĖS MOKINĖS
NERINGOS STATKEVIČIŪTĖS

Alkoholiai ( arab. al kuhl – stibio milteliai ): 1.- angliavandenilių dariniai, organiniai junginiai, turintys molekulėje vieną arba kelis hidroksilus ( OH ), prijungtus prie sočiųjų anglies atomų; 2. šnek. spiritas, etilo alkoholis C2H5OH. Pagal hidroksilų skaičių molekulėje alkoholiai skirstomi į monohidroksilius, dihidroksilius ( glikolius ), trihidroksilius ( pvz.: glicerinas) ir polihidroksilius ( poliolius, pvz.: sorbitas ). Medicinoje didžiausią reikšmę turi monohidroksiliai alkoholiai. Iš jų dažniausiai vartojamas ( kaip dezinfekuojanti medžiaga, kaip tirpiklis įv. skystosioms vaistų formoms ir odą dirdinantiems linimentams gaminti ) etilo alkoholis, arba etanolis. Kur kas nuodingesni už jį metilo alkoholis, arba metanolis, ir propilo alkoholis, arba propanolis, vartojami tik tech. tikslams. Iš kvapo metanolis ir propanolis panašūs į etilo alkoholį, todėl išgėrus vietoj pastarojo, jais apsinuodijama. Nuodingi aštraus nemalonaus kvapo butilo, amilo ir heksilo alkoholiai naudojami tik tech. tikslams medicinoje.
Monohidroksiliai alkoholiai nepasižymi nei bazinėmis, nei rūgštinėmis stipriomis savybėmis. Alkoholių vandeniniai tirpalai spalvos nekeičia.

Alkoholio zala


ALKOHOLIŲ CHEMINĖS SAVYBĖS:


Alkoholiai, kaip ir vanduo reaguoja su aktyviaisiais metalais ( pvz.: reaguojant natriui su etanoliu susidaro natrio etilatas ir išsiskiria vandenilis ):
2CH3 – CH2 – OH + 2Na 2CH3 – CH2 – O Na + H2
Esant koncentruotos sieros rūgšties, alkoholiai reaguoja su vandenilio halogenidų rūgštimis susidarant angliavandenilių halogenų dariniams:
H2SO4
CH3 – OH + HCl CH3 Cl +H2O
Aukštoje temperatūroje ir esant dehidratuojančių medžiagų nuo alkoholio molekulių atskyla vanduo susidarant nesotiesiems angliavandeniams:
t>140°C,H2SO4 (konc.)
H3C – CH2 – OH H2C ═ CH2 + H2O
ŽEMESNĖJE TEMPERATŪROJE SUSIDARO ETERIAI.
Monohidroksiliai pirminiai alkoholiai gana lengvai oksiduojasi. Susidaro aldehidai. Pvz.: į etanolį įleista įkaitinta varinė vario ( II ) oksidu padengta viela pradeda blizgėti ir jaučiamas specifinis nemalonus acetaldehido kvapas:
H H t O
H – C – C – O – H +Cu O CH3 – C + Cu + H2O
H H H
Alkoholius galima dehidrinti ir hidratuoti. Jie taip pat reaguoja su rūgštimis susidarant esteriams.

Etilo alkoholis, arba etanolis, etilo spiritas, C2H5OH.
STRUKTŪRINĖ FORMULĖ:
H H H H
H – C – C – O – H arba H – C – O -C – H
H H H H
Bespalvis, lakus, skaidrus, lengvai užsidegantis savito kvapo ir deginančio skonio skystis. Gerai maišosi su vandeniu, acetonu, glicerinu. Grynas bevandenis etanolis vadinamas absoliutiniu alkoholiu. Etanolis gaunamas iš mielių ( ypač Sacharomyces genties ) fermentuojamų ( rauginamų ) medžiagų, kuriose yra angliavandenių ( krakmolo, cukraus ), taip pat iš hidrolizuojamos madienos, hidratuojamo etileno. Iš etilo alkoholio gaminami alkoholiniai gėrimai. Medicinoje vartojamas 95%, 70% ir 40% etilo alkoholis. Alkoholiniuose gėrimuose ši koncentracija labai įvairi.
Etilo alkoholio veikimas priklauso nuo išgerto kiekio. Geriant jį ar didelės koncentracijos alkoholinius gėrimus, dirginama virškinamojo trakto gleivinė, gali atsirasti jos uždegimas. Be to, nuo etanolio išsiplečia gleivinės kraujagyslės, todėl gali pagreitėti kai kurių vaistų ( pvz.: antihelmintinių preparatų ) ir net nuodų įsiurbimas. Išgertas etanolis ( ypač didelės koncentracijos ) greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto: iš tuščio skrandžio rezorbuojasi ~20% etanolio, likusi dalis rezorbuojasi plonosiose žarnose. Maksimali etanolio koncentracija kraujyje susidaro, praėjus 30 – 90 minučių po išgėrimo. Silpno alaus stiklinėje yra ~ 6 – 7,5 g, 80 – 100 ml, vyno taurėje – ~ 9 g, 20 ml degtinės, konjako taurėje – ~ 6,4 g absoliutaus alkoholio. Išgėrus tokį etanolio kiekį jo koncentracija kraujyje padidėja 0,1 promilės. Rezorbavęsis į kraują, etanolis tolygiai pasiskirsto visuose organizmo skysčiuose, patenka į visus organus ir audinius, kur sukelia ląstelių membranų struktūros ir laidumo sutrikimų. Greičiausiai etanolis paveikia daug kraujo turinčius organus ( pvz.: smegenis ).
Etanolis veikia centrinę nervų sistemą panašiai kaip migdomieji ir narkozę sukeliantys vaistai. Truputis etanolio veikia raminančiai, slopina baimę, didesnės dozės panaikina aukštesniųjų centrinės sistemos centrų slopinantį poveikį žemesniems centrams, todėl mažėja savikontrolė, savikritiškumas. Žmogus darosi lengvabūdiškas, neatsargus,lengviau bendrauja, pervertina savo jėgas. Sumažėjus baimei, emocinei įtampai, atsiranda euforija ( nenatūraliai pakili nuotaika, būna ir sveikam žmogui, kai jis išgeria alkoholio, pavartoja narkotikų ar apsinuodija kai kuriomis medžiagomis ). Išgėrus daug etanolio, lėtėja suvokimas, minčių eiga, blogėja atmintis ir nuotaika, atsiranda mieguistumas, kartais agresyvumas, sutrinka judesių koordinacija, automatiniai judesiai. Išgėrus labai daug etanolio, netenkama sąmonės, pradedami smarkiai slopinti gyvybiškai svarbūs pailgųjų smegenų centrai, todėl žmogus gali mirti. Kadangi etanolis slopina centrinę nervų sistemą, jis gali sąveikauti su kitais tą sistemą veikiančiais vaistais: stiprina centrinę nervų sistremą slopinančių vaistų ( pvz.: migdomųjų, narkozę sukeliančių, skausmą malšinančių ) ir silpnina ją jaudinančių vaistų ( pvz.: psichostimuliatorių, analeptikų ) veikimą. Etanolis taip pat gali sukelti ir periferinės nervų sistemos sutrikimų ( pvz.: nervinėse skaidulosesulėtėja nervinių impulsų perdavimo greitis).
Etilo alkoholis veikia kraujagyslių sistemą, didina širdies susitraukimų dažnį, mažina baimę, lėtina bronchų gleivinės, virpamojo epitelio veiklą, nuo didelės dozės – viduriuojama, piktnaudžiaujant vystosi kepenų cirozė, skatina šlapimo išsiskyrimą, slopina lytinių hormonų gamybą, kenkia medžiagų apykaitai, lėtina akių judesius, akyse ima dvejintis, sutrikdo erdvės jutimą, blogina klausą, surikdo pusiausvyrą.

Metilo alkoholis, metanolis, arba medžio spiritas, vienas iš monohidroksilių ( alkoholių ). Labai nuodingas. Vartojama svien tech. reikalams. Iš kvapo panašus į etilo alkoholį, todėl kartais palaikomas juo, išgeriama ir apsinuodijama. Apsinuodijimo požymius sukelia metanolio skilimo produktai – formaldehidas ir skruzdžių rūgštis. Ūmiai apsinuodyti galima išgėrus 30 – 50g , kartais ir mažiau. Apsinuodijimo požymių atsiranda po 18 – 24h : smarkiai skauda pilvą, vystosi acidozė, sutrinka sąmonė, sumažėja šlapimo išsiskyrimas, trinka regėjimas, net galima apakti.
Apsinuodijusiam reikia kuo greičiau išvalyti virškinamąjį traktą: sikelti vėmimą ir išplauti skrandį. Skrandis plaunamas vandeniu ( į jį dedama aktyvuotos anglies ) arba 1 – 5% natrio hidrokarbonato ( geriamosios sodos ) tirpalu. Ligonis gydomas ligoninėje. Priešnuodis – etilo alkoholis, todėl ligoniui skubiai duodama gerti 30 – 40% etilo alkoholio. Jei jis be sąmonės, etilo alkoholis su spec. tirpalu lašinamas į veną.

Alkoholiniai gėrimai, gėrimai, kuriuose yra etilo alkoholio ( etanolio ). Pagal jo kiekį alkoholiniai gėrimai būna silpnieji ( 0,8 – 6% tūrio alkoholio; pvz. : duonos gira, alus ), vid. stiprumo ( 8 – 20%; vynas ), stiprieji ( 20 – 50 %; degtinė, likeris, konjakas ). Alkoholiniai gėrimai gaminami iš įv. žaliavos: alus daugiausia iš miežių, vynas- iš uogų ( daugiausiai iš vynuogių) ir vaisių, konjakas – iš vynuogių, likeris, degtinė – iš etilo alkoholio.
Pagrindinė alkoholinių gėrimų veiklioji medžiaga yra etilo alkoholis, kuris didesniais kiekiais kenkia organizmui ir sukelia patologinę girtumo būseną. Ilgesnį laiką sistemingai geriant alkoholinius gėrimus, galima susirgti alkoholizmu.

Alkoholizmas, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojamas

Alkoholizmas, liga, kurią sukelia dažnas alkoholinių gėrimų vartojamas. Reiškiasi liguistu, sunkiai įveikiamu potraukiu alkoholiui. Dažniausia serga
20 – 40 m. vyrai, rečiau, bet sunkiau – moterys bei paaugliai. Kartais alkoholizmas būna kitos ligos simptomas. Prasideda iš lėto, paprastai po 5 – 10 m. piktnaudžiavimo alkoholiu, kai su potraukiu gerti atsiranda abstinensijos sindromas ir poreikis atsipagirioti. Tuomet ligonis geria vienas, slapčia ir bet kokio alkoholio. Dažnai prasideda lėtinis gastritas, opaligė, enterokolitas, hepatitas, kepenų cirozė, pankreatitas, impotencija, rečiau būna širdies kraujagyslių sistemos sutrokimų ( pažeidžiamas širdies raumuo, sutrinka širdies ritmas, prasideda hipertonija ).
Nuo alkoholizmo gydoma narkologiniame dispanseryje, sunkiais atvejais – narkologiniuose ligonių skyriuose. Visų pirma vaistais šalinami abstinencijos sindromo reiškiniai ( nemiga, nuotaikos sutrikimai ), stiprinamas ligonio organizmas. Vėliau stengiamasi atgrasinti nuo alkoholio ( pvz., kad sukeltų pasišlykštėjimą alkoholiu, ligoniui duodama vėmimą skatinančių vaistų ir alkoholio ). Ligononėje gydoma ~ 2mėn, paskui ligonis dar gydomas namuose. Nuo alkoholizmo žmogus pasveiksta , jeigu tampa visišku abstinentu. pasitaiko, kad ligonis pasveiksta savaime. Liguistas potraukis alkoholiui gali vėl atsirasti ir po daugelio metų.

Aiškinti alkoholio žalą sveikatai

Labai svarbu aktyviai skleisti blaivybę, aiškinti alkoholio žalą sveikatai, smerkti girtavimą, kelti visuomenės kultūrą, įdomiai tvarkyti laisvalaikį, rodyti gerą pavyzdį, ypač jaunimui. Jokiu būdu negalima rekomenduoti saikingai gerti alkoholinius gėrimus – tai prieštarauja sveikai gyvensenai.

Naudota literatūra:

Kodavimas nuo alkoholizmo
„Tarptautinių žodžių žodynas“, Vilnius, 1985m.;
„Medicinos enciklopedija 1. A – M „, Vilnius, 1991m.;
„Medicinos enciklopedija 2. M – Ž „, Vilnius, 1994m.;
„Organinė chemija“, Kaunas, 1992m.

Parašykite komentarą