Rūpesis dėl alkoholio kontrolės

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija (LVSA) ragina aukščiausias valdžios institucijas, visų lygių politikus bei įstatymų leidėjus dar kartą peržiūrėti LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir griežtinti valstybės alkoholio kontrolės politikos principus. Ryšium su grėsmingai augančiu alkoholio vartojimu, toks sprendimas priimtas Kauno visuomenės sveikatos centre vykusioje LVSA iniciatyva kartu su Kauno medicinos universitetu surengtoje konferencijoje „Alkoholio politika: problemos ir jos sprendimo būdai“.
Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos garbės narys, Kauno medicinos universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas (kairėje), Seimo Sveikatos reikalų komiteto primininkė Dangutė Mikutienė ir LVSA prezidentas, Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys vieningi – alkoholio kontrolę būtina griežtinti

Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė pažymėjo, kad kalbėti apie alkoholio problemas Lietuvoje būtina, nes turime tikrai neraminančią situaciją. Alkoholio sukeliamos ligos ir traumos, ypač smurtinės, Lietuvoje išlieka labai aktualia problema.

Valstybės alkoholio politikos principus įtvirtina 1995 metais priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas, taisytas net 22 kartus. Įstatymo pagrindinis tikslas – mažinti alkoholio vartojimo žalą visuomenės sveikatai ir šalies ūkiui bei reglamentuoti alkoholio, kaip ypatingos prekės, gamybos, prekybos, reklamos ir kitus apyvartos aspektus. Įstatymo pakeitimai svarstomi bene kiekvienoje Seimo sesijoje, įskaitant ir dabartinę, tačiau teikiant pataisas, pasak D.Mikutienės, ne visada atsižvelgiama į visuomenės sveikatos interesus.

Seime svarstomas nutarimas dėl Valstybinės tabako ir alkoholio kontrolės tarnybos likvidavimo. D.Mikutienė baiminasi, kad panaikinus Tarnybą, jos funkcijos bus perduodamos kitoms institucijoms ir alkoholio kontrolė dar pablogės. D.Mikutienė siūlo ne naikinti, o tik peržiūrėti Tarnybos ir kitų institucijų funkcijas ir uždavinius.

Alkoholio kontrolė – svarbi visų Europos Sąjungos šalių problema. Šiais metais Europos Komisija rengiasi paskelbti komunikatą „Dėl alkoholio vartojimo sukeltos žalos įvertinimo koordinavimo“, kuriuo numatoma parengti priemonių planą ir finansiškai paremti įvairias kovos prieš alkoholį programas.

Vadovaujantis alkoholio politiką reglamentuojančiais dokumentais – Lietuvos sveikatos programa ir Valstybine alkoholio programa – numatyta iki 2010 metų sumažinti alkoholio vartojimą 25 proc.

Tačiau šis tikslas vargu ar pasiekiamas, kadangi alkoholio vartojimas auga.

LVSA viceprezidentas, Sveikatos apsaugos ministerijos Visuomenės sveikatos skyriaus vedėjas Audrius Ščeponavičius atskleidė bauginamą alkoholio vartojimo statistiką.
Lietuva dėl besaikio alkoholio vartojimo priskiriama Europos aukščiausios rizikos šalių grupei. Lietuvos statistikos departamento duomenimis, praėjusiais metais vienas gyventojas absoliutaus alkoholio suvartojo: Lietuvoje – 10,4 l, Baltarusijoje – 9,4 l, Estijoje – 7,7 l, Latvijoje – 7,5 litro. Prieš 5 metus Lietuvoje šis skaičius siekė 9,5 litro. Tikrasis suvartoto alkoholio kiekis nežinomas, nes Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 38 proc. suvartojamo alkoholio neapskaitoma.

Anot A.Ščeponavičiaus, neramina ne tik alkoholio pardavimų augimas, bet ir tai, kad rinkoje atsiranda alkoholinių sidro ir įvairių kokteilių, kuriuos daugiausia vartoja jaunimas. Antai per 5 šių metų mėnesius sidro rinka Europoje išaugo 130 proc.

Europos Sąjungos šalyse alkoholis yra trečias pagal svarbą rizikos veiksnys, nusileidžiantis tik tabakui ir aukštam kraujospūdžiui. Alkoholis gali būti apie 70 proc. ligų priežastimi.

Lietuvoje užregistruota beveik 70 tūkst. nuo alkoholio besigydančių žmonių, tačiau realiai šis skaičius gerokai didesnis. Praėjusių metų šalies gyventojų apklausos duomenimis, per paskutinius 12 mėnesių alkoholinius gėrimus vartojo 85 proc. šalies gyventojų. Daugėja girtaujančių moksleivių. Alkoholio ir kitų narkotikų tyrimo projekto Europos mokyklose duomenimis, jei 1995 m. per paskutinius 12 mėnesių 20 ir daugiau kartų alkoholį vartojo 6,5 proc. moksleivių, tai 2003 m. šis skaičius jau siekė 23 proc.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2004 metais buvo nustatyti 17447 neblaivūs vairuotojai, dėl neblaivių vairuotojų kaltės užregistruoti 752 eismo įvykiai, juose 1094 žmonės sužeisti, o 84 žuvo.
Pasak A.Ščeponavičiaus, efektyviai alkoholio kontrolei pirmiausia kliudo per maži mokesčiai ir žemos alkoholinių gėrimų kainos. Nors gyventojų pajamos išaugo 11 proc., alkoholio kainos – tik 0,4 proc. Tuo tarpu PSO ekspertų duomenimis, alkoholio kainas padidinus 10 proc., vartojimas sumažėja 2,8 proc.

Alkoholio kontrolei trukdo nepakankamai sureguliuotas alkoholinių gėrimų prieinamumas, liberalizuojama alkoholio gamyba ir rinka, lėšų skyrimas institucijoms, užuot skyrus pinigus alkoholio prevencijos programoms, ir kt.

A.Ščeponavičius pastebi, kad alkoholio pramonė labai lanksčiai prisitaiko prie pokyčių. Ji pasisako už visuomenės švietimą, remia įvairius renginius, tačiau neigia efektyvesnių kontrolės priemonių, kaip mokesčiai ar kainų didinimas, svarbą.

Seimo Sveikatos reikalų komiteto vyresnysis patarėjas Rytis Virbalis solidžiame pranešime „Alkoholio politiką reglamentuojančių teisės aktų raida“ priminė, kad 1995 metais priimtas Alkoholio kontrolės įstatymas buvo pakankamai griežtas. Pasak R.Virbalio, nors keičiant įstatymo nuostatas turi būti išlaikytas balansas tarp ekonomikos ir sveikatos aspektų, kol kas nugali liberalizavimo tendencija.

R.Virbalis atkreipė dėmesį į Konstitucinio Teismo 1997 ir 2004 metų sprendimus dėl reklamos ir ekonominių sankcijų reglamentavimo – reklamos ir kiti alkoholio apyvartos ribojimai neprieštarauja Konstitucijai, jeigu tai daroma visuomenės sveikatos interesų labui.

„Lietuvos sveikatos programoje buvo numatyta nuolat didinti alkoholinių gėrimų kainas priklausomai nuo pajamų ir kitų prekių augimo, Visuomenės sveikatos priežiūros koncepcijoje, paruoštoje pagal PSO principus, siūloma apsunkinti priėjimą prie alkoholio, tačiau šių nuostatų nesilaikoma“, – apgailestavo LVSA prezidentas, Kauno visuomenės sveikatos centro vadovas Gintautas Kligys.Priešingai, alkoholiu prekiaujama net degalinėse ir kioskuose, alkoholis išpilstomas kuo prieinamiau – į 100 gramų talpos indelius. G.Kligys įsitikinęs, kad taip nevykusiai vykdoma alkoholio politika gali smarkiai žaloti gyventojų sveikatą, palikti sunkias socialines ekonomines pasekmes.

Lietuvos visuomenės sveikatos asociacijos garbės narys, Kauno medicinos universiteto kancleris prof. Vilius Grabauskas atkreipė dėmesį į įžūlią, netgi nusikalstamą alkoholio reklamą. „Pasirodo, Lietuvos galybė nuo jūros iki jūros buvo pasiekta tik alkoholio pagalba“, – ironizavo V.Grabauskas.

Pasak jo, alkoholio tema yra nepaprastai sudėtinga ir nė vienai šaliai nepavyko visiškai sukontroliuoti alkoholio sukeliamos žalos. Nereikia tikėtis, kad ir Lietuvoje tai greitai pavyks, tačiau nereiškia, kad reikia sėdėti sudėjus rankas.

V.Grabausko manymu, Alkoholio kontrolės įstatymo vykdymo kontrolė turėtų būti griežtesnė, nederėtų sumenkinti griežtesnės draudimų sistemos vaidmens. Nors draudimais nė viena problema neišspręsta, yra keletas principų, kur reikia griežtai reaguoti – kai apsvaigęs nuo alkoholio asmuo sukelia avariją, kai neprižiūrima darbų sauga, kai dėl girtaujančio šeimos nario kenčia šeima ir aplinkiniai. Šiomis kryptimis turėtų būti griežtinamas alkoholio vartojimo kontrolės mechanizmas.

V.Grabauskas siūlo siekti kontakto su masinėmis informacijos priemonėmis, kad būtų sukurta atsvara besaikei alkoholio reklamai.

Taip pat labai svarbu šviesti visuomenę, siekiant sugriauti nusistovėjusią tradiciją, kad išgėrimas – būtinas bet kokio susibūrimo atributas.

Konferencijos dalyviai, įvertinę 2000-2005 metų Europos alkoholio politikos įgyvendinimą, konstatavo, kad efektyvios moksliškai pagrįstos alkoholio politikos priemonės yra šios: alkoholio kainos didinimas, reklamos ribojimas, pardavimo dienų ir valandų, vietų skaičiaus ir tankumo ribojimas, žemesnė leidžiama alkoholio koncentracija vairuotojų kraujyje.

Konferencijos dalyviai priėmė rezoliuciją, kurioje Lietuvos visuomenės sveikatos asociacija, išreikšdama susirūpinimą augančiu Lietuvos gyventojų alkoholio vartojimu ir didėjančiomis sveikatos bei socialinėmis problemomis, kreipiasi į šalies aukščiausias valdžios institucijas, visų lygių politikus bei įstatymų leidėjus, ragindama peržiūrėti LR Alkoholio kontrolės įstatymą ir įvertinti jo įtaką visuomenei.

LVSA kreipėsi į Prezidentą, Seimo Pirmininką ir Ministrą Pirmininką, ragindama atkreipti dėmesį į pagrindinius valstybės alkoholio kontrolės politikos principus – mokesčiais mažinti alkoholinių gėrimų prieinamumą, riboti vartojimą skatinančią reklamą, drausti priemones, skatinančias jaunimo alkoholio vartojimą ir kitas. Taip pat raginama iš esmė peržiūrėti Valstybinės alkoholio programos įgyvendinimą.

Pasak G.Kligio, ateityje planuojama rengti konferencijas, skirtas atskiriems alkoholio kontrolės ir vartojimo prevencijos aspektams.

Kategorijos: Apie alkoholį | Žymos: .

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Galite naudoti šias HTML žymas ir atributus: <a href="" title=""> <abbr title=""> <acronym title=""> <b> <blockquote cite=""> <cite> <code> <del datetime=""> <em> <i> <q cite=""> <s> <strike> <strong>